18 kasdienių posakių, pasiskolintų iš Biblijos

Oksfordo anglų kalbos žodynaskredituojama „The Wycliffe Bible“, XIV amžiaus vidurio Biblijos vertimas į anglų kalbą, su ankstyvesnėmis angliškų žodžių citatomis, nei Dickenso, Beno Jonsono, Jane Austeno, Thomaso Hardy, Samuelio Pepyso ir Johno Miltono darbai. Biblija net viršija Williamą Shakespeare'ą OED, o tai rodo, kad iš viso 1547 nauji žodžiai palyginti su 1524 m. Shakespeare'u.

Bet tuo viskas nesibaigia. Šimtmečių metu išleisti daugybė Biblijos vertimų į anglų kalbą ir leidimus taip pat davė mums begales patarlių, posakių ir posakių, kurių daugelis buvo naudojami kasdien. Kai kurie yra gana aiškiai religingi - panašūsO jūs, mažai tikintys,kritimas iš malonės,irmylėk savo artimą—Bet šiek tiek labiau stebina Biblijos kilmė iš kitų, įskaitant čia paaiškintus 18.

1. VISUOLIKTOJI VALANDA

Padaryk ką nors vienuoliktą valandą, ir padarysi tai paskutinę minutę. Gali būti, kad ši frazė galėjo pasirodyti kalboje be jokio Biblijos įsikišimo, tačiau OED vis dėlto priskiria ją Darbininkų parabolei Šv. Mato evangelijoje (20: 1–16), kuri metaforiškai pataria: nesvarbu, kada pradedi dirbti, atlygis visada bus vienodas.

kodėl radioaktyvus skilimas matuojamas per pusę gyvenimo

2. JŪSŲ ŽMOGAUJANT

Ankstyviausia nuoroda įbūdamas tavo proto galeanglų kalba datuojamas XIV amžiaus pabaigoje. Frazė kilusi iš 107 psalmės, kurioje aprašoma, kad „tie, kurie laivais nusileidžia į jūrą“, būtent jūreiviai ir jūrininkai, apibūdinami kaip audros išmestos jūroje taip, kad „jie rieda pirmyn ir atgal, o taip pat linguoja. girtas vyras ir yra savo proto gale “(107: 23-27).

3. Akloji, vedanti aklą

Romos poetas Horacijus naudojo savo versijąaklas veda akluosiusI amžiuje prieš Kristų, o tai rodo, kad tai jau buvo gana gerai žinomas posakis tuo metu, kai jis pasirodė Naujajame Testamente: „Leisk jiems ramybėje: jie yra akli aklųjų lyderiai. O jei aklas veda aklą, abu kris į griovį “(Mato 15:14). Nepaisant to, jo įtraukimas į ankstyvuosius Biblijos leidimus, be abejo, išpopuliarino jo vartojimą kasdienėje kalboje - ir netgi įkvėpė garsų Pieterio Brueghelio paveikslą pažodžiui interpretuoti originalią citatą.

4. PAVYZDŽIŲ ODA

Senojo Testamento Jobo knygoje užrašyta, kaip Jobas yra išbandytas, tačiau galiausiai pabėga „mano dantų oda“ (19:20). Nors diskutuotina būtent tai, ką Jobas turėjo omenyje šiuos žodžius (ir nepadeda tai, kad dantys neturi odos), įprasta interpretacija yra ta, kurią naudojame šiandien, būtent, kad jis išvengė tik siauriausių ribų.

5. PRIEŠ KIAULES MĖSTINĖTI PERLUS

Reiškia „pasiūlyti ką nors vertingo žmogui, kuris to negali įvertinti“.mesti perlus prieš kiaulesateina iš Naujojo Testamento: „Neduokite to, kas šventa, šunims ir nemeskite savo perlų prieš kiaules, kad jie nesutryptų jų po kojomis“ (Mato 7: 6).

6. VALgyk, GERK IR BŪK linksma

Ši populiari nuotaika kelis kartus aprašyta Biblijoje (Luko 12:19, 1 Korintiečiams 15:32), tačiau pirmiausia ji pateikiama Mokytojų knygoje: „Žmogus neturi nieko geresnio po saule, kaip valgyti ir gerti, ir būti linksmam “(8:15).

pasaulio istorija 2 dalis

7. KRITTI KELIU

Jei kažkaskrinta pro šalį(t. y. kelio pakraštyje), tada jo neįmanoma pamatyti iki galo arba jis yra išklotas kažkokio kito projekto ar pastangų naudai. Ankstyviausias šios frazės vartojimas anglų kalba kilęs iš Williamo Tyndale'o Biblijos vertimo 1526 m., Visų pirma iš jo „Parabolės apie sėjėją“ versijos, kuri „išėjo sėti savo sėklų, o kai jis sėjo, kai kurie krito beje šonas; ir jis buvo sutryptas, o oro paukščiai jį surijo “(Luko 8: 5).

8. molio pėdos

Pėdos moliobuvo vartojamas angliškai nuo XIX a., siekiant nurodyti esminį silpnumą, kuris gali sukelti kažkokio (ar kito) žmogaus žlugimą. Ji kilusi iš Danieliaus knygos (2, 31–45), kurioje pranašas Danielius aiškina Babilonijos karaliaus Nebukadnecaro svajonę apie didžiulę, įspūdingą statulą. „Šio atvaizdo galva buvo iš aukso, - rašo Danielis, - jo krūtinė ir rankos iš sidabro, pilvas ir šlaunys iš žalvario, kojos iš geležies, kojos iš geležies ir dalis molio“. Svajonei tęsiantis, staiga didžiulis akmuo smogia molio statulos kojoms, todėl ji griūva ir suskaidoma į gabalus. Danielius auksinę statulos galvą aiškina kaip reprezentuojančią Nebukadnecaro karalystę, o sidabrinis liemuo - žemesniąją karalystę, kuri seks paskui jį. Žalvarinis skrandis ir šlaunys reiškia trečią ir dar žemesnę karalystę, kuri bus po to, o ketvirtąją ir paskutinę karalystę, iš dalies stiprią kaip geležį, bet iš dalies silpną kaip molį, atstovauja jos kojos ir kojos. Danielius prognozuoja, kad būtent ši silpnybė sukels visos struktūros žlugimą.

9. MŪSELĖ TEPALU

„Negyvos musės sukelia vaistinės tepalą dvokiantį kvapą“, - pataria Mokytojų knyga (10: 1). Šiuolaikinė formuluotė,musė tepale, pirmą kartą kalba pasirodė 1700-ųjų pradžioje.

10. JIS TĄ TUŠČIĄ

Senas posakis, kadkas paliečia pikį, bus suteptaspataria, kad kiekvienas, turintis nors menkiausią ryšį su kuo nors nesėkmingu, negali išvengti korupcijos. Ši eilutė yra iš „Ecclesiasticus“ - Biblijos apokrifų knygos, parašytos II amžiuje prieš mūsų erą, ir įspėja: „Kas paliečia pikį, tuo bus suteptas, ir tas, kuris turi bendravimą su išdidžiu žmogumi, bus panašus į jį“ (13: 1).

11. Pieno ir medaus kraštas

Išėjimo knygoje (3: 1–22) Mozei pasakojama apie degančio krūmo regėjimą, kuris veda izraelitus iš Egipto ir į Kanaaną, „žemę, tekančią pienu ir medumi“. Nuo to laiko ši frazė buvo plačiai vartojama bet kurioje vietoje, žadančioje didelę klestėjimą, atokvėpį ir komfortą.

ar galite vaikščioti be kelio dangtelio

12. NODŲ ŽEMĖ

Kitas garsus Biblijos kraštas yraMazgo žemė, gulintis „į rytus nuo Edeno“ pagal Pradžios knygą, į kurią Kainas ištremtas, kai nužudė savo brolį Abelį (4:16). Tačiau kaip užmigimo metafora,Mazgo žemėpirmą kartą panaudojo Jonathanas Swiftas 1738 m. ir tikriausiai yra ne kas kita, kaip kalambūras ant nukarusios ar „linkčiojančios“ galvos.

13. LEOPARD negali pakeisti savo vietų

Tai reiškia, kad jūs negalite pakeisti to, kuo esate įgimtas, sakydamas senasleopardas negali pakeisti dėmiųyra Jeremijo knygos (13:23) eilutės perrašymas, kuriame klausiama: „Ar etiopietis gali pakeisti savo odą, ar leopardas - savo vietas?“

14. Panašus į skerdyklą ėriuką

Jei kas nors palaimingai nežino apie nelaimę, kuri jį ištiks, vadinasi, taip yrakaip avinėlis į skerdynę. Biblijoje keletą kartų paliečiama frazė, ypač Izaijo knygoje: „Jis atvedamas kaip avinėlis į skerdyklą ir kaip avis yra nebyli jos kirpėjų akivaizdoje, todėl neatveria burnos“ ( 53: 7).

15. KALNAS APIE JŪSŲ KAKLĄ

Turėjimo įvaizdisgirnos akmuo ant kaklo, prasme turėdamas tam tikrą slegiančią naštą ar atsakomybę, anglų kalboje buvo klišė nuo XVIII amžiaus pradžios. Jis kilo iš garsiosios Naujojo Testamento kalbos, kurioje Jėzus paaiškina, kad kiekvienas, kuris pasinaudoja vaiku, geriau turėtų „girnos akmenį ... pakabinti ant kaklo ir įmesti į jūrą“, nei bandyti patekti į dangų (Lukas, 17: 2).

16. JUDĖTI KALNUS

Idėja, kadtikėjimas gali perkelti kalnusBiblijoje yra kartojamas keletą kartų, įskaitant vieną iš Šv. Pauliaus laiškų: „Nors aš tikiu, kad galėčiau nuversti kalnus ... Aš esu niekas“ (1 Korintiečiams 13: 2). Jo žodžiai buvo naudojami kaip įprasta išraiška siekiant kažko neįmanomo nuo XVI a.

17. PO SAULĖS NĖRA NIEKO NAUJO

Kaip nuovargio pasaulyje reiškinys ir naujų idėjų trūkumo nuovargis, senas posakispo Saule nėra nieko naujodažnai neteisingai priskiriamas Shakespeare'ui, kuris naudojo panašią eilutę kaip jo 59-ojo soneto atidarymas. Tiesą sakant, frazė kilusi iš Senojo Testamento Mokytojų knygos, kurioje paaiškinama, kad „tai, kas padaryta, yra tai, kas bus padaryta, o po Saule nėra nieko naujo“ (1: 9).

18. RAŠTAS SIENOJE

Angliškai,raštas ant sienosnuo XVIII amžiaus pradžios buvo patarlė nelaimių ženklas. Jis kilęs iš Senojo Testamento pasakos apie Belzacaro šventę - didingą pokylį, kurį tūkstančiui jo valdovų surengė Babilonijos karalius Belsazaras. Kaip pasakojama Danieliaus knygoje (5: 1–31), šventės viduryje neva dvasiška kūno neturinti ranka tariamai pasirodė už karaliaus ir ant sienos užrašė:aš mane nubėgau. “ Negalėdamas pats interpretuoti teksto (žodžiai pažodžiui yra skirtingų hebrajų matavimų sąrašas), Belsazaras pasikvietė pranašą Danielių, kuris greitai paaiškino, kad žinia reiškia, kad karaliaus karalystė netrukus bus „suskaičiuota, pasverta ir padalyta“. Tą naktį Belšacaras buvo nužudytas, o persai reikalavo Babilono.